suriužti

1 suriùžti žr. suružti: 1. Vaikas suriùžęs, miego norįs, dėl to ir kriokia Nt. Ans yra visumet po šventa diena suriužęs, kaip miego norįs, kaip kažin Dr. Anksti atsikėlė ir vaikšto suriužusi Šts. Paėmė suriužusį vaikelį ir iškeliavo visi nakčia pagal į svetimą šalį M.Valanč. 2. Skauda pilvas, teip esu tokia lygu suriùžusi Plt. Par laukus važiavęs esu, esu suriužęs žmogus, pečių apkabinęs vos bestoviu trobo[je], o jūs varot į purmankas! Ggr. \ riužti; suriužti